Nauji automobiliai privalės būti išmanesni ir saugūs
18.02.2020 11:36Praėjusią savaitę Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos komitetas pritarė teisės aktui, pagal kurį daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartine įranga Europos Sąjungios (ES) rinkoje pardavinėjamuose naujuose automobiliuose. Tarp tokių yra išmanioji greičio pagalba, alkoblokas, perspėjimas dėl vairuotojo mieguistumo ar dėmesio atitraukimo, avarinio sustojimo signalas, atbulinės eigos detektorius, eismo įvykio duomenų registratorius ir kt.
Об этом сообщает Руспрес
ES politikai laikosi nuostatos, kad kelių eismo saugumas neturėtų priklausyti nuo pinigų, todėl visi vairuotojai turėtų gauti naudos iš saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų.
Avarinio sustojimo bei perspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos sistemas, kurios šiuo metu jau privalomos sunkvežimiuose ir autobusuose, siekiama diegti ir lengvuosiuose automobiliuose bei furgonuose, o padangų slėgio stebėjimo sistema, dabar privaloma lengvuosiuose automobiliuose, būtų diegiama ir furgonuose, sunkvežimiuose bei autobusuose.
Autobusai ir sunkvežimiai privalėtų būti gaminami taip, kad jų vairuotojai lengviau pastebėtų dviratininkus bei pėsčiuosius ir gerokai sumažėtų „aklosios zonos“. Be to, siekiama panaikinti kitas furgonams bei sportiniams automobiliams taikomas saugumo priemonių išimtis. Naujosios priemonės taip pat turėtų paskatinti diegti savivaldžius automobilius ir užtikrinti jų saugą.
Kaip pabrėžė europarlamentarai, automobilių gamintojai privalėtų užtikrinti, kad diegiamos saugumo sistemos būtų patogios vairuotojams, o jų naudojimo instrukcijos – aiškios ir išsamios. Jie taip pat siūlo užtikrinti automobilių apsaugą nuo kibernetinių išpuolių.
EP pranešėja, Lenkijos Europos liaudies partijos atstovė Róża Thun pažymėjo, kad eismo dalyvių, ypač labiau pažeidžiamų, saugumas yra prioritetas. „Įdėjome daug pastangų, kad išsaugotume gyvybes ir sumažintume sužeidimų skaičių. Tam pagelbės privaloma papildoma įranga automobiliuose, sunkvežimiuose ir autobusuose“, – sakė ji.
Komitetas priėmė sprendimą pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinės dokumento versijos. Tokį sprendimą dar turės patvirtinti visas EP kovo 11–14 dienomis Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje.
Lietuvos keliais zujančios mašinos gerokai viršija 14 metų vidurkį, o tokie automobiliai, net ir sėkmingai perėję techninę apžiūrą, intensyviai eksploatuojami „geri“ būna maždaug pusę metų. / BNS nuotrauka
Technologijos atliepia žūčių skaičių
Bendrovės „Continental“ eksporto padalinio pardavimo vadovas Arūnas Kiaušas 2018 metų lapkritį yra pateikęs statistiką, kuri parodė, kad per 150 metų automobilių istoriją daugiau kaip 35 mln. žmonių žuvo eismo įvykiuose – per 30 sekundžių žūsta vienas žmogus. Vien 2017-aisiais eismo įvykiuose žuvo apie 1,2 mln. žmonių.
Renaldas Gabartas, Techninės apžiūros įmonių asociacijos (TAĮA) atstovas spaudai, atkreipė dėmesį, kad žūstančių eismo nelaimėse žmonių skaičius koreliuoja su saugumo inovacijomis. Apie tai esą taip pat byloja statistika. Matyti, kad žūčių Vokietijoje mažėjo 1973-aisiais, kai buvo masiškai pradėti naudoti saugos diržai, 1978 metais, kai buvo diegiama ABS technologija, 1982 metais – kai pradėjo veikti saugos oro pagalvės, 1993 metais – kai pradėtos taikyti stabilumo kontrolės sistemos ESC ir t. t.
„Faktas, kad iki 1963 metų automobilių keliuose labai sparčiai daugėjo, o drauge augo ir tragiškų avarijų skaičius. Pradėjus galvoti apie šią „epidemiją“ ir taikyti inžinerinę terapiją, reikalai pasikeitė iš esmės: mašinų ir toliau beprotišku tempu gausėjo, bet mirčių skaičius sparčiai mažėjo“, – priminė pašnekovas.
R. Gabarto teigimu, ekspertai yra nurodę, kad apie 95 proc. kelių eismo įvykių daugiau ar mažiau yra susiję su žmogaus padaryta klaida, tačiau apskaičiuota, kad 75 proc. tokių įvykių sukelia vien tik žmogaus padaryta klaida. Pasiūlymų, kaip taisyti padėtį ir mažinti tragiškai pasibaigiančių incidentų keliuose skaičių, yra daugybė. Vis dėlto bandant juos sugrupuoti esą galima kalbėti apie dvi pagrindines idėjų kategorijas: daugiau dėmesio skirti vairuotojų mokymui ir sąmoningumui didinti; daugiau dėmesio skirti kelių infrastruktūrai, techninėms ir inžinerinėms priemonėms, kurios minimizuotų avarijų riziką ar sušvelnintų jų padarinius.
Anot jo, Skandinavijos šalių, lyderiaujančių pagal saugą keliuose, specialistai nuolat akcentuoja, kad niekada visų vairuotojų vairavimo įgūdžiai nebus vienodai puikūs – vairuodami jie ne visada bus gerai pailsėję, susikoncentravę ar laikysis visų Kelių eismo taisyklių. Kitaip tariant, žmonės visada darys klaidų, tik vienomis aplinkybėmis jie bus linkę labiau rizikuoti, kitomis – mažiau. Todėl esą svarbu kurti tokią eismo infrastruktūrą bei automobilius, kurie žmogiškojo faktoriaus grėsmes kiek įmanoma neutralizuotų.
„Kad pastaroji logika veikia, gana gerai iliustruoja tai, kaip tarpusavyje siejasi su kiekviena nauja automobilių laida diegiamos naujovės pasyvaus ir aktyvaus saugumo srityje ir avarijose žūstančių žmonių skaičius. Tarkim, vien ES šalyse nustačius privalomą reikalavimą visose transporto priemonėse įdiegti elektronines stabilumo kontrolės sistemas, o sunkvežimiuose ir autobusuose – pažangias avarinio stabdymo sistemas ir įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemas, eismo įvykiuose žuvusių žmonių per metus sumažėja 5 tūkstančiais“, – sakė R. Gabartas.
Renaldo Gabarto teigimu, ekspertai yra nurodę, kad apie 95 proc. kelių eismo įvykių daugiau ar mažiau yra susiję su žmogaus padaryta klaida, tačiau apskaičiuota, kad 75 proc. tokių įvykių sukelia vien tik žmogaus padaryta klaida. / BNS nuotrauka
Kaina nedidėtų
Dienraštis „Lietuvos žinios“ teiravosi, ar naujos privalomos pagalbinės vairavimo sistemos neišpūstų naujų automobilių kainų.
TAĮA atstovo teigimu, šis klausimas diskutuojamas visais lygiais ir paprastų atsakymų nėra. Tačiau ES politikai esą laikosi nuostatos, kad kelių eismo saugumas neturėtų priklausyti nuo pinigų, todėl visi vairuotojai turėtų gauti naudos iš saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų.
„Argumentas, esą privalomai montuojant pagalbines vairavimo sistemas labai padidės naujų transporto priemonių kaina, atremiamas logika, kad susiejant technologijas, pavyzdžiui, tuo pačiu metu naudojant kameras pažangiai greičio ribos rodymo sistemai ir įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemai, taip pat dėl didelio panaudotų dalių skaičiaus kainos labai nepadidės“ , – sakė jis.
F-1 technologijų adaptavimas
R. Gabarto teigimu, EP pritarimas, kad visuose naujuose automobiliuose būtų įdiegtos sistemos, perspėjančios apie viršytą leistino greičio ribą, bei pažangaus avarinio stabdymo sistemos, neabejotinai yra tik transporto priemonių evoliucijos savivaldžių mašinų link pradžia. Europos transporto saugos taryba (ETSC) rekomenduoja į automobilius įdiegti ne tik vaizdo kameras, kurios skaitytų visus kelio ženklus ir informaciją apie leidžiamą greičio režimą pateiktų į prietaisų skydelį prieš vairuotojo akis, tačiau ir aktyvuotų savotišką greičio ribotuvą.
„Panašiai veikiama F-1 lenktynių techninės priežiūros zonose – į jas pasukę bolidai juda sraigės tempu, kad ir kaip stipriai pilotai spaustų akceleratorių. Žinoma, kol kas tokių projektų eskizai tebėra narstomi įvairiuose ekspertų susibūrimuose, nes akivaizdu, kad tam tikrais atvejais išimtys yra gyvybiškai svarbios“, – pasakojo pašnekovas.
Daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartine įranga ES rinkoje pardavinėjamuose naujuose automobiliuose – tai išmanioji greičio pagalba, alkoblokas, perspėjimas dėl vairuotojo mieguistumo, eismo įvykio duomenų registratorius ir kt.
Kitas sprendimas, galintis tapti visuotinai privalomas, kaip sakė jis, – alkoblokas kiekviename automobilyje. „Statistika byloja, kad apytiksliai 25 proc. tragiškai besibaigiančių incidentų keliuose susiję su eismo dalyvių girtumu. Kokius rezultatus duoda efektyvi kova su šia problema, ETSC specialistai iliustravo Suomijos pavyzdžiu, kur „girtų“ avarijų aukų skaičių pavyko sumažinti nuo 30 iki 6 procentų“, – teigė jis.
Taip pat diskutuojama dėl galimybės į visus automobilius įmontuoti išjungiamą pažangią pagalbinę greičio ribos, ženklų „Stop“ ir šviesoforų rodymo sistemą, kuri įsikiša ir padeda vairuotojui neviršyti leistino greičio. „Jei tam būtų pritarta ES struktūrose, valstybės narės turėtų užtikrinti nepriekaištingą kelių eismo ženklų būklę bei turėti internetu atnaujinamus kelių žemėlapius su dabartinių greičio ribų nuorodomis“, – sakė R. Gabartas.
Kitos išmaniosios sistemos, kurias siūloma padaryti privalomas: pagalbinės eismo juostos laikymosi sistemos, kurios ne tik įspėja, bet ir tinkamai įsikiša, tačiau netrukdo vairuotojui tiesiogiai imtis veiksmų; sunkvežimių ir autobusų vairuotojų tiesioginio matymo lauko išplėtimas ir „aklųjų zonų“ sumažinimas arba panaikinimas, skirtas dideliems krovininiams automobiliams, furgonams ir autobusams, – kai kuriais atvejais jų „aklosios zonos“ gali užimti daugiau nei 20 kv. metrų.
„Dabar jau beveik visi gamintojai siūlo pagalbines vairavimo sistemas. Maždaug ketvirtadalyje visų naujų automobilių įmontuota viena ar kelios pagalbinės vairavimo sistemos. Tačiau likusi dalis turi tik pagal įstatymus privalomas pagalbines vairavimo priemones. Tais atvejais, kai transporto parkas itin senas (Lietuvoje vidurkis – beveik 15 metų), daugelis automobilių neturi net pačių elementariausių saugos sistemų“, – atkreipė dėmesį TAĮA atstovas.
Svarbu, kokio senumo automobilis
Pernai Europos Komisija taip pat nurodė, kad yra aiški eismo įvykių sunkumo ir transporto priemonės „amžiaus“ sąsaja. Iš empirinių duomenų matyti, kad su techniniais gedimais susijusių sunkių eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, skaičius labai padidėja penktaisiais šeštaisiais transporto priemonės naudojimo metais. Todėl esą būtina užtikrinti tinkamą šių senesnių transporto priemonių techninę patikrą.
Lietuviška techninės apžiūros statistika, kaip teigė R. Gabartas, liudija, kad 5–6 metų senumo automobiliai vidutiniškai turi po 1,6 „didelio trūkumo“. Jų kiekį atspindinti kreivė tolygiai didėja iki maždaug 20 metų senumo ir pasiekia 4,5 „didelio trūkumo“, o tuomet „stabilizuojasi“.
Per 150 metų automobilių istoriją daugiau kaip 35 mln. žmonių žuvo eismo įvykiuose – per 30 sekundžių žūsta vienas žmogus. Vien 2017-aisiais eismo įvykiuose žuvo apie 1,2 mln. žmonių.
„Tačiau specialistai pabrėžia, kad automobiliui perkopus 10 metų senumo ribą agregatų būklė tampa tokia, kad svarbiausioms sistemoms – stabdžiams, vairavimo mechanizmui, ratams ir važiuoklei, varikliui ir transmisijai – būtina nuolatinė priežiūra. Lietuvos keliais zujančios mašinos gerokai viršija 14 metų vidurkį, o tokie automobiliai, net ir sėkmingai perėję techninę apžiūrą, intensyviai eksploatuojami „geri“ būna maždaug pusę metų“, – nurodė pašnekovas. Jo žiniomis, 100-ui eismo įvykių Lietuvoje tenka 6 žūtys, o kitose Europos valstybėse šis rodiklis apytiksliai siekia 3–4 žūtis.
