Atskirti Geležinės uždangos: dėl sovietų invazijos taip ir nepamatė 3 dukrų
18.02.2020 11:36„Signatarų DNR“ publikacijos, skirtos J. Smilgevičiaus artimiesiems, pirmoje dalyje pateikėme Elenos Smilgevičiūtės-Miknienės ir Stasio Mikniaus pasitraukimo į Vakarus ir įsitvirtinimo JAV istoriją, papasakotą jų dukters Angelės Miknius.
Об этом сообщает Футляр от виолончели
Penkis vaikus tėvai išleido į mokslus, o jaunėlis Ipolitas liko ūkyje ir ruošėsi jį perimti, kai ateis laikas. Tačiau atėjo sovietai.
Per mūsų susitikimą Niujorke, Angelės bute Vakarų 15-oje gatvėje, dalyvavo ir jos pusseserė Stephanie Sigutė Senulis. Kai šios paprašėme prisiminti savo tėvelį M. Senulį (1912–1981), išgirdome istoriją, primenančią tikrą dramatinio siužeto filmą.
Sigutė Senulis / Mindaugo Kluso nuotrauka
Liga nulėmė likimą
Krekenavos policijos nuovados viršininkas M. Senulis buvo vedęs du sykius. Per Antrąjį pasaulinį karą su pirmąja žmona Elena Urbonaite (1912–1949) susilaukė trijų mergaičių, beveik pametinukių: Dalytės, Onutės ir Elenutės. Maitindama trečiąją, Elena užsikrėtė krūties infekcija.
Šeima jau buvo apsisprendusi trauktis į Vokietiją, o kai karo sumaištis liausis, ketino grįžti atgal. Tačiau žmonos negalavimas lemtingai pakeitė planus ir Marcelinas išvažiavo be šeimos.
Elena su mergaitėmis netrukus neteko namų Krekenavoje – juos nacionalizavo okupacinė valdžia. Kurį laiką glaudėsi pas uošvius Žybartų kaime, o vyriausiąją dukrą ėmė globoti Kaune gyvenanti mamos sesuo Kazė Urbonaitė (1911–1995).
Marcelinas buvo kilęs iš pasiturinčių ūkininkų šeimos. Joje augo dar trys broliai ir dvi seserys. Penkis vaikus tėvai išleido į mokslus, o jaunėlis Ipolitas liko ūkyje ir ruošėsi jį perimti, kai ateis laikas. Tačiau atėjo sovietai. Tėvai ir brolis su šeima buvo ištremti. Iš Sibiro pavyko grįžti visiems, tik ne tėveliui...
Jono Smilgevičiaus anūkės Angelė Miknius ir Sigutė Senulis Niujorke / Mindaugo Kluso nuotrauka
Atsidūrė tarp samdinių
1949 metais Marcelino žmona E. Senulienė, laiku negavusi gydytojų pagalbos, mirė nuo ūminio apendicito. Jos sesuo Kazė, visų meiliai vadinta Kazyte, o po mergaičių mamos mirties – Motinėle, paėmė dukterėčias į savo globą.
Marcelinas Senulis JAV / Vilmos Laurutienės nuotrauka
Geležinė uždanga per tą laiką sunkiai ir ilgam nusileido, aklinai atitverdama Lietuvą nuo laisvojo pasaulio. Mergaičių tėvas Marcelinas nebeturėjo jokių galimybių grįžti gimtinėn, tačiau net ir ryžęsis tam, ko gero, būtų iškart atsidūręs enkavedistų rankose.
M. Senulis keletą metų gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose, galiausia gavo virėjo darbą amerikiečių karo laive. „Nors gaminti ir nemokėjo, – pridūrusi nusišypsojo dukra Sigutė, Marcelino dukra iš antros santuokos. – Kaip bebūtų, jautėsi visai laimingas, nes ilgai pusbadžiavęs pagaliau galėjo sočiau pavalgyti.“
Patekti į Jungtines Valstijas ir čia įsitvirtinti M. Senuliui padėjo senyva moteris iš pirmabangių išeivių kartos. Patersone ji laikė namą, kurio kambarius nuomojo iš Lietuvos atvykusiems vyrams.
Dauguma jų JAV siekė užsidirbti, tėvynėje palikę savo žmonas ir vaikus. Moteris jiems padėjo susirasti darbo, lankėsi fabrikuose, gamyklose, tarėsi dėl jų priėmimo.
„Lietuviai dažniausia samdėsi į pamaininius darbus. Kol vienas būdavo išėjęs į fabriką, kitas tuo metu grįžęs miegodavo jo lovoje“, – juodadarbių buitį lakoniškai, bet vaizdžiai nusakė Sigutė.
Mėgino susigrąžinti dukrytes
Su antrąja žmona Kristina Smilgevičiūte-Smilga, signataro J. Smilgevičiaus dukra, Marceliną supažindino jos sesuo E. Smilgevičiūtė-Miknienė. Kristina iš pradžių neketino leistis į artimesnius santykius, kol nesužinosianti, ar tikrai jai simpatizuojančio vyriškio žmonos nebėra tarp gyvųjų.
„Nežinau, kaip tėvui pavyko gauti tai patvirtinančius dokumentus. Gal kreipėsi į Vatikaną ar dar kur nors, tačiau įrodymų surinko“, – sakė Marcelino ir Kristinos duktė Sigutė. Pora susituokė 1952 metais Patersone.
Dar prieš sutikdamas Kristiną, M. Senulis dėjo visas pastangas susigrąžinti dukrytes. Net siūlė mirusios žmonos seseriai Kazei tekėti už jo, kad ši su mergaitėmis galėtų atvažiuoti į Ameriką.
Kazytė, suprantama, nesutiko, tačiau jis kaip įmanydamas stengėsi palengvinti Kaune gyvenančių dukrelių ir jų globėjos buitį. Visą gyvenimą susirašinėjo su dukra Dalia, o laiškus, nenorėdamas jai pakenkti, pasirašydavo antrosios žmonos vardu ir pavarde – Kristina Smilga.
Kazė Urbonaitė (1937 m. kovo 4 diena) / Vilmos Laurutienės asmeninio archyvo nuotrauka
Laiškuose svainei duodavo patarimų, net nurodymų, kur dukroms mokytis, kaip gyventi. Mėgino sustabdyti Onutės vedybas, kai sužinojo, kad ši rengiasi tekėti už Lietuvos ruso. Dėl okupacijos sunkų išsiskyrimą pergyvenęs Marcelinas nepaprastai supyko, laiške išliejo visą įsiūtį. Net pagrasino apskritai dukros atsižadėti.
„Sakiau, tėveli, tu tuokeisi, su kuo norėjai, nesikišk – tai jos gyvenimas ir jos sprendimas“, – prisiminė S. Senulis.
Rašydavo: dingęs be žinios
Sigutė su broliu Mindaugu Senuliu visada žinojo, kad anapus Atlanto, okupuotoje Lietuvoje turi tris seseris. Šios gi, pasak Sigutės, iki pilnametystės nieko nenutuokė nei apie brolį ir seserį JAV, nei apie tai, kad jų tėvas – gyvas.
Tik kai Lietuvoje mirė Marcelino motina, vyriausia sesuo Dalia nugirdo gimines patylomis tarpusavyje kalbant, ar nevertėtų apie netektį pranešti sūnui. Taip mergaitėms paaiškėjo, kas toks ir kur yra jų tėvas. Paskui dukroms dar ilgai teko slėpti, kad tėvelis gyvas, dokumentuose rašydavo – dingęs be žinios.
Kazytė nuo pat jaunystės gyveno Kaune, Fredoje. Dirbo Sodininkystės ir daržininkystės technikumo sekretore. Gyveno ankštai – viename kambarėlyje glaudėsi Kazytė, trys mergaitės ir namų Krekenavoje netekę Kazytės tėvai.
Kai viena Marcelino dukrų panoro studijuoti Vilniaus universitete, aukštosios mokyklos durys jai tuoj pat užsitrenkė. Motyvuota tuo, kad tėvas yra pasitraukęs į JAV, pabėgęs iš „socializmo rojaus“
K. Urbonaitės ir mergaičių gyvenimas tikrai buvo nelengvas. Sulaukdavusios užuojautos, supratimo ir pagalbos iš aplinkinių, kurie žinojo tikrąją situaciją. Kazytė buvo gerbiama už stropumą darbe ir pasiryžimą vienai auginti tėvų netekusias našlaites.
„Paskui sovietų valdžia kažkokiu būdu sužinojo apie M. Senulį. Kai viena Marcelino dukrų panoro studijuoti Vilniaus universitete, aukštosios mokyklos durys jai tuoj pat užsitrenkė. Motyvuota tuo, kad tėvas yra pasitraukęs į JAV, pabėgęs iš „socializmo rojaus“, – pasakojo S. Senulis.
Tada Sigutės sesuo baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, susituokė, susilaukė vaikų. Marcelinas turėjo 7 anūkus, dabar yra 15 proanūkių ir 4 proproanūkiai.
Nėra geresnio miesto
Pati S. Senulis gimė ir užaugo Patersone. Jame buvo nemaža lietuvių išeivių kolonija. Visada norėjusi gyventi Niujorke. Po mokyklos magistro laipsniu baigė Niujorko universitetą. Mokytojos darbą netrukus išmainė į finansų vadybininkės pareigas Niujorko vadybos ir biudžeto tarnyboje.
Niujorke Sigutė gyvena nuo 1981 metų, įsikraustė į miestą paskui pusseserę Angelę. Sigutės brolis Mindaugas po studijų Kolumbijos universitete, taip pat liko gyventi šiame mieste.
