Kas bendro tarp „Novičiok“, kokaino kontrabandos ir GRU?
18.02.2020 11:36Interneto svetainės „Putinizmas“ steigėjas Artiomas Kruglovas dalyvauja tiriant Solsberio bylą. Būtent jis pasiūlė tarp karinių mokymo įstaigų 2001–2003 metų absolventų ieškoti „turisto Boširovo“, o tai ir padėjo aptikti pulkininką Čepigą.
Об этом сообщает Роспрес
Suprantama, kad šie žmonės nėra apmokyti kalbėtis su žurnalistais ir su jais susitinka nebent tada, kai jiems įsakoma nužudyti žiniasklaidos atstovą. Tokį asmenį išleidus į eterį, bus visiška „čepiga“.
A. Kruglovas per interviu „Radio Svoboda“ pasakojo apie stambiausią Rusijos specialiųjų tarnybų nesėkmę.
– Jūs dalyvaujate tiriant „Petrovo“ bei „Boširovo“ ir jų kolegų „nuotykius“. Informacijos daug, dalis jos – prieštaringa. Ar galite apibendrinti, ką pavyko nustatyti ir dėl ko jūs neabejojate?
– Trumpai galima pasakyti: tie du žmonės nuvyko į Angliją, dvi dienas „varinėjo“ į Solsberį, kasdien nuvažiuodami pirmyn ir atgal po 300 kilometrų. Nusikaltimo dieną buvo pastebėti netoli Sergejaus Skripalio namų – per kokias penkias minutes ėjimo pėsčiomis. Tačiau protingų, logiškų paaiškinimų, ką ten veikė, nepateikė. Mat ta vieta nėra turistinė, o jų mėgstama katedra – visai kitame rajone.
Dar jų viešbučio numeryje rado „Novičiok“ pėdsakų. Labai mažą kiekį, bet vis dėlto rado. Bet kuris tyrėjas, ar anglų, ar rusų, turėdamas tokį faktų rinkinį, pasakytų: įtarimai turi pagrindo.
Be to, po keturių mėnesių ten pat, Solsberyje, buvo rastas konteineris su nuodais, atsitiktinai apsinuodijo dar du žmonės. Buteliuką su „Novičiok“ rado vietinis narkomanas ir šiukšlių rinkėjas Charlesas Rowley.
Jis negalėjo prisiminti, kurioje tiksliai vietoje rado, bet galimai – miesto centre buvusioje dėžėje, skirtoje rinkti aukas prie vienos iš labdaros įstaigų. Ta vieta puikiai tiko Petrovo ir Boširovo pasivaikščiojimo po miestą maršrutui.
Tad vienas žmogus nužudytas – moteris Dawn Sturgess, kėsintasi nužudyti dar keturis asmenis: Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją, policijos pareigūną Nicką Bailey ir Charlesą Rowley. Ir visa tai – visuomenei pavojingu būdu. Abu įtariamieji – Rusijos piliečiai, turintys priedangos pasus, iš kurių vieno tikras vardas nustatytas (jau nustatytas ir antro – red.)
O šiaip – „nieko kriminalinio ten nėra“, kaip sako Vladimiras Putinas. Vyrai nuvažiavo užmušti „padugnę“ kartu ir dukrą, taip pat padėti „išvalyti“ nuo vargetų Didžiąją Britaniją, o kas čia tokio?
Mano, kad "Boširovas" ir "Petrovas" yra GRU dirbantys žudikai. Reuters/Scanpix nuotrauka
– Per pokalbį su Margarita Simonian („Russia Today“ vadve – red.) „Petrovas“ ir „Boširovas“ atrodė, švelniai sakant, nelabai apsišvietę žmonės. Ar neatrodo keista, kad tokie sudėtingi uždaviniai patikimi ne „Džeimsui Bondui“, bet tokiems prasčiokams?
– Kalėjimo žargone yra toks žodis – „torpeda“. Buvęs žudikas, kuris vyko nusikaltėlių užduotis. Tokį „užkuria“, duoda užduotį, ką turi nužudyti, o jei paklius, prisiimti kaltę, nieko neišduoti. „Torpedos“ statusas – ne itin aukštas, skiriamas „purvinas darbas“. Čepiga – tai „torpeda“.
Dabar mes žinome, kad „Boširovas“, tai yra pulkininkas Čepiga, 2011 metais baigė karinę mokyklą, tarnavo 14-oje specialiųjų pajėgų brigadoje Chabarovske, vėliau buvo atrinktas į GRU žvalgybos mokyklą (ji gi – Karinė diplomatinė akademija) Maskvoje. Ten jis pateko į trečią Operatyvinės taktinės žvalgybos fakultetą.
Grubiai kalbant, tai yra smogikai-diversantai. Tokių užduotis – pereiti fronto liniją, pribaigti sargybinį, užminuoti tiltą, paimti „liežuvį“, nupjauti jam ausis ar pirštus, kad kalbėtų per tardymą, ir taip toliau. Per karą tokia veikla labai reikalinga.
Be operatyvinės žvalgybos ten dar yra strateginės agentūrinės žvalgybos fakultetas. Tai jau kitokia veikla. Kaip svetimoje šalyje gyventi po priedanga, nepainioti miestų ir kalnų pavadinimų, kaip sklandžiai bei įkvepiančiai meluoti ir patikti žmonėms.
Tiedu karininkai – tiesiog iš kitos žvalgybos srities. Jų užduotis – atvykti į paskirtą vietą, surengti akciją taip, kaip jiems nurodoma, ir kuo greičiau išvykti. Visa kita – operacijos planuotojų galvos skausmas.
Suprantama, kad šie žmonės nėra apmokyti kalbėtis su žurnalistais ir su jais susitinka nebent tada, kai jiems įsakoma nužudyti žiniasklaidos atstovą. Tokį asmenį išleidus į eterį, bus visiška „čepiga“. Taip ir atsitiko.
Jei flakoną įmetė į paprastą šiukšlių dėžę, jis seniai išvežtas. Jeigu numetė kur nors gatvėje, parke, pakuotė būtų išmirkusi, o nuotraukoje ji – visai nieko. Tai yra versija apie aukų dėžę – visai tikėtina. Reuters/Scanpix nuotrauka
– „Petrovas“ ir „Boširovas“ oficialiai paskelbti įtariamaisiais bandant nužudyti Skripalius ir dar dvi aukas. Vis dėlto, ar byloje yra klausimų, keliančių neaiškumų, prieštaravimų?
– Aišku, yra. Juk informacija teikiama labai dozuotai. Daugelis dalykų neaiškinama, neskelbiama arba dėl atliekamo tyrimo arba todėl, kad jie nėra žinomi.
Man asmeniškai didžiausia mįslė yra flakonas. Tai buvo žinomo prekės ženklo „Nina Ricci“ tualetinio vandens buteliuko padirbinys. Pagamintas lygiai toks pats flakonas, o štai purškiklis – kitas. Specialus prailgintas vamzdelis, kad žudiko ranka būtų toliau nuo durų rankenos.
Flakonas guli dėžutėje, o purškiklis – atskirai. Skystis labai toksiškas, mažai tikėtina, kad jie dirbo be pirštinių. Tai yra prieš operaciją reikia apsimauti pirštines, atidaryti dėžutę, prisukti purškiklį, tada purkšti skystį, galiausiai – visko atsikratyti: nuo flakono ir purškiklio iki pirštinių.
Tai buvo žinomo prekės ženklo „Nina Ricci“ tualetinio vandens buteliuko padirbinys. Pagamintas lygiai toks pats flakonas, o štai purškiklis – kitas. Specialus prailgintas vamzdelis, kad žudiko ranka būtų toliau nuo durų rankenos. AFP/Scanpix nuotrauka
Kaip tai buvo padaryta? Kur jie prisuko purškiklį? Gatvėje? Kaip po to atsikratė įkalčių: viską sumetė į vieną paketą, o jį įdėjo į krepšį ir ėjo ieškoti šiukšlių dėžės mieste?
Kitas klausimas – ką po keturių mėnesių rausdamasis dėžėse rado Charlesas Rowley? Pagal žiniasklaidos pranešimus, tai buvo flakonas pakuotėje, o purškiklis atskirai, jį prisukdamas Charlesas susitepė ranką, dėl ko vėliau vos nenumirė.
Jei tai yra tas pats flakonas, kuris buvo naudojamas per pasikėsinimą, vadinasi, žudikai atjungė purškiklį, „parfumerijai“ suteikė buvusį vaizdą ir tik tada išmetė. Per daug manipuliacijų, juk buvo galima ir patiems apsinuodyti.
Pagal kitą versiją, buvo du flakonai, Charlesas Rowley rado atsarginį. O tas, kuris buvo panaudotas, taip ir nerastas.
Vis dėlto nuo pasikėsinimo praėjo keturi mėnesiai. Jei flakoną įmetė į paprastą šiukšlių dėžę, jis seniai išvežtas. Jeigu numetė kur nors gatvėje, parke, pakuotė būtų išmirkusi, o nuotraukoje ji – visai nieko. Tai yra versija apie aukų dėžę – visai tikėtina.
Rusijos GRU apskritai apskritai užsiima įvairia kriminaline veikla.
Panašu, kad Čepiga iš Beriozovkos kaimo tiesiog supainiojo paprastą šiukšlių dėžę su aukų. Anglijoje jų yra daugelyje vietų, O Rusijoje tokio dalyko nėra, tad jis nieko panašaus nebuvo matęs. Ir GRU akademijoje jam apie tai nieko nepasakojo.
Tačiau jei nesupainiojo, bet sąmoningai ten įmetė, tada jis – ne tiesiog „torpeda“, bet teroristas. Gatvėje numesti flakoną, kuriame – cheminis ginklas, yra teroro aktas.
– Žmonėms sunku patikėti, kad po pasaulį važinėja tokie žudikai. Vis dėlto tai – turbūt ne pirma jų užduotis?
– Kai 2016 metais gavo užsienio pasus, „Boširovas“ ir „Petrovas“ tikrai aktyviai keliavo po pasaulį. Kadangi jie – nužudymų vykdytojai, logiška manyti, kad jie tai ir darė. Juk toks jų darbas.
Rusijos GRU apskritai užsiima įvairia kriminaline veikla. Pavyzdžiui, per šią instituciją kurdams buvo tiekiami ginklai. Dar nuo sovietinių laikų GRU dirbo Monzeras al-Kassaras – Sirijos narkotikų baronas ir stambiausias prekeivis ginklais Artimuosiuose Rytuose. Dabar jis ilgam įkalintas JAV. Sovietų Sąjunga per Monzerą al-Kassarą ginklais aprūpindavo palestiniečius.
Suprantama, kad šie žmonės nėra apmokyti kalbėtis su žurnalistais ir su jais susitinka nebent tada, kai jiems įsakoma nužudyti žiniasklaidos atstovą. Tokį asmenį išleidus į eterį, bus visiška „čepiga“. Taip ir atsitiko. Reuters/Scanpix nuotrauka
Monzeras al-Kassaras daug metų gyveno Ispanijos kurorte Marbelja. Prie Putino tarp jo ir GRU atsirado naujas ryšininkas – žinomas Sankt Peterburgo kriminalinis autoritetas Gena Petrovas, jis taip pat persikėlė į Marbelją. Per jį būdavo parduodami ginklai Iranui.
Kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, GRU įsitraukė ne tik ginklų, bet ir į narkotikų prekybą. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus Rusijoje ir užsienyje ne kartą rašyta, kad iš tiesų GRU yra didelis narkotikų kartelis, nuo dešimtojo dešimtmečio kariniais lėktuvais iš Afganistano gabenantis heroiną ir iš Lotynų Amerikos – kokainą.
Taip, tai galima priskirti konspirologijai, kuri visada lydi specialiųjų tarnybų veiklą. Tarkime, devintajame dešimtmetyje žurnalistai kaltino, kad JAV CŽA dalyvauja į šalį gabenant kokainą. Buvo rašoma, kad Nikaragvos sukilėliai, kuriuos rėmė CŽA, prekiauja narktotikais, o CŽA turi savo dalį. Tačiau to įrodyti nepavyko, nors ir buvo atliekamas tyrimas.
Neseniai kilo su Rusija ir narkotikais susijęs skandalas dėl ambasados kokaino Argentinoje. Atkreipkite dėmesį, kad kokainas buvo gabenamas iš esmės karinės aviacijos, būdavo surengiama keletas skrydžių į Argentiną ir Urugvajų per metus.
O dabar įsivaizduokite: kriminalinis verslas, milijoninė apyvarta, iš kartelių reikia nupirkti kokainą mainais už ginklus, pervežti, susitarti su Užsienio reikalų ministerija ir karine aviacija, „išplauti“ pelną, sudėti į „bendrą kasą“. Kiek daug dalyvauja žmonių, susietų „neformaliais ryšiais“. Kaip juos visus išlaikyti pavaldžius? Ogi štai kaip. Jei ką – „Petrovas“ ir „Boširovas“ jau išvažiavo.
„Torpedos-čepigos“ – tai organizuotos nusikalstamos grupuotės, o GRU bei visos Putino specialiosios tarnybos tokios ir yra, disciplinos ir subordinacijos užstatas. Štai tokia maloni ir euforiška mafijinė valstybė.
