Skelbdamas pirmalaikius rinkimus Izraelio premjeras kovoja dėl išlikimo

18.02.2020 11:36
Šios sa­vai­tės pra­džio­je Iz­rae­lio val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja pra­ne­šė, kad ša­lis rengs pir­ma­lai­kius rin­ki­mus ki­tų me­tų ba­lan­džio pra­džio­je – sep­ty­niais mė­ne­siais anks­čiau, nei tu­rė­jo vyk­ti bal­sa­vi­mas. Pa­sak eks­per­tų, pa­anks­tin­tais rin­ki­mais prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu sie­kia pa­di­din­ti vi­suo­me­nės par­amą ir iš­veng­ti ofi­cia­lių kal­ti­ni­mų net ke­lio­se ko­rup­ci­jos by­lo­se.

Trečiadienį Knesetas pritarė koalicijos sprendimui paleisti parlamentą. Už tai balsavo 102 parlamentarai, prieš buvo 2. Rinkimai numatyti balandžio 9 dieną.

Об этом сообщает Футляр от виолончели

B. Netanyahu kabinetas ėmė smarkiai klibėti, kai praėjusį mėnesį kraštutinės dešinės pažiūrų gynybos ministras Avigdoras Liebermanas atsistatydino iš pareigų ir iš koalicinės vyriausybės atšaukė savo partiją „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“). Dėl to ministras pirmininkas 120 vietų parlamente dabar turi vos vieno balso daugumą.

Tačiau pagrindinis pretekstas paankstinti rinkimus buvo bręstanti krizė dėl siūlomo įstatymo, skirto ultraortodoksų žydų tarnybai kariuomenėje reguliuoti. Pagal teismo nustatytą terminą, dėl šio teisės akto reikėjo balsuoti iki sausio 15 dienos, tačiau jis neturi tokio didelio palaikymo, kad būtų priimtas parlamente.

Kaltinimų grėsmė

B. Netanyahu yra įtariamas kyšininkavimu ir kitais nusikaltimais trijose korupcijos bylose. Generalinis prokuroras privalo iki pavasario nuspręsti, ar pradėti premjero teisinį persekiojimą, o jei taip, dėl kokių kaltinimų.

Kaip rašo „The New York Times“, B. Netanyahu netikėtas sprendimas paankstinti rinkimus gali būti susijęs su siekiu išvengti šių kaltinimų, nes jo pergalė būtų aiškus signalas generaliniam prokurorui Avichai Mandelblitui, kad visuomenė palaiko premjerą. Anksčiau B. Netanyahu teigė norįs, jog vyriausybė dirbtų visą kadenciją, t. y. iki kitų metų lapkričio.

„Akivaizdu, kad B. Netanyahu galiausiai nusprendė, jog nori rinkimų, ir nori jų greitai“, – „The New York Times“ aiškino Jeruzalės Hebrajų universiteto politikos mokslų profesorius Reuvenas Hazanas. Jo žodžiais, korupcijos tyrimams pasistūmėjus į priekį B. Netanyahu į teisminio persekiojimo galimybę ėmė žvelgti kaip į vis didėjančią grėsmę.

„Premjerui mažiausiai reikėtų, kad rinkimų kampanijos įkarštyje generalinis prokuroras nutartų pareikšti jam kaltinimus, – kalbėjo profesorius. – B. Netanyahu nori užkirsti tam kelią. Jis viliasi laimėti.“ Politologo teigimu, B. Netanyahu nori generaliniam prokurorui pareikšti: „Prieš nutardamas pateikti man kaltinimus, atkreipk dėmesį į tai, kad Izraelio tauta mane perrinko ketvirtai kadencijai.“

Benjaminas Netanyahu įtariamas kyšininkavimu ir kitais nusikaltimais trijose korupcijos bylose. Generalinis prokuroras turi iki pavasario nuspręsti, ar pradėti premjero teisinį persekiojimą.

Žurnalisto paklaustas, ar premjeras tikisi, jog generalinis prokuroras nepriims sprendimo dėl kaltinimų iki rinkimų, kad išvengtų poveikio jų rezultatams, Izraelio ministras pirmininkas atsakė: „Neturiu jokių lūkesčių.“

Jokios kitos alternatyvos

Analitikų manymu, ginčas dėl šaukimo į karinę tarnybą suteikė B. Netanyahu labai gerą pretekstą skelbti pirmalaikius rinkimus ir dėl to apkaltinti ultraortodoksus politikus jo koalicijoje, taip pat opozicines partijas, kurios nepritaria šiam įstatymo projektui.

Vis dėlto būsimi rinkimai yra šioks toks lošimas B. Netanyahu. Per juos politikas siekia būti perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės, o per visą savo karjerą – net penktajai.

Izraelio laikraštis „Haaretz“ skelbia „Israel News Company“ atliktos apklausos rezultatus, kurie rodo, kad 52 proc. respondentų nepageidauja, jog B. Netanyahu toliau vadovautų vyriausybei. Norinčiųjų matyti jį šiame poste yra 34 procentai. Dar neseniai tie skaičiai buvo priešingi, kitaip sakant, naudingesni B. Netanyahu. Be to, 62 proc. apklaustųjų teigė, jog premjeras turėtų atsistatydinti, jeigu jam būtų pareikšti kaltinimai.

Šiaip ar taip, B. Netanyahu partija „Likud“, kaip prognozuojama, per rinkimus surinks daugiausia balsų. Taip yra dėl to, kad izraeliečiai nemato jokios galimos alternatyvos.

B. Netanyahu – ilgiausiai Izraelio premjero pareigas einantis politikas nuo Davido Ben-Guriono laikų, kuris valdžioje buvo beveik visą dešimtmetį. Paskelbęs apie pirmalaikius rinkimus, B. Netanyahu netrukus pradėjo ir savo rinkimų kampaniją. Kalbėdamas per „Likud“ partijos susirinkimą jis ėmė vardyti savo išeinančios vyriausybės „puikius pasiekimus“ – paminėjo saugumą, ekonomiką, transportą, turizmą ir infrastruktūrą.

„Mes laimėsime“, – pareiškė premjeras. Ir pridūrė, kad dabartinę koaliciją, kurią sudaro dešiniojo sparno ir religinės partijos, jis mato kaip kitų rinkimų „branduolį“.

Karinė operacija šiaurėje

Praeitą mėnesį, kai išėjo A. Liebermanas ir sudrebėjo koalicija, B. Netanyahu peikė kitus koalicijos partnerius, kurie grasino pasitraukti. Jis pabrėžė, kad būtų „neatsakinga“ nuversti vyriausybę tokiu nacionaliniam saugumui sudėtingu laikotarpiu.

Atsistatydindamas A. Liebermanas paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą. Jam nepatiko, kaip vyriausybė išsprendė konfliktinę situaciją su „Hamas“ Gazoje. Ministras pavadino jos politiką pernelyg tolerantiška.

Nuo tada Gynybos ministerijos vairą parėmė pats B. Netanyahu. Jam vadovaujant kariuomenė šalies šiaurėje pradėjo operaciją, kad atskleistų ir sunaikintų tunelius, kuriuos „Hezbollah“ iškasė po tvora, pastatyta Libano pasienyje, ir taip nukreiptų žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį nuo Gazos ir B. Netanyahu teisinių problemų.

Vis dėlto B. Netanyahu sulaukia nemažai kritikos, nes jo valdymo metais nuolat vyko žydų nausėdijų statybos okupuotame Vakarų Krante, o tai – viena pagrindinių kliūčių susitarti dviem valstybėms. Be to, pasak kritikų, premjeras siekia užgniaužti jam nepalankią žiniasklaidą ir žmogaus teisių pažeidimus atskleidžiančias organizacijas. Dėl šios priežasties opozicinės partijos taip pat palaikė sprendimą paankstinti rinkimus.

„Traukiasi blogiausia kada nors mūsų turėta vyriausybė“, – savo paskyroje tviteryje parašė centro kairės Darbo partijos atstovė parlamente Merav Michaeli.