Verslas premjerui pristato savo poziciją

Šian­dien kon­cer­no „A­che­mos gru­pė“ va­do­vai prem­je­rui Sau­liui Skver­ne­liui pri­sta­tys vie­no di­džiau­sių mo­kes­čių mo­kė­to­jų ir darb­da­vių po­žiū­rį į vers­lo ap­lin­ką vals­ty­bė­je.

Lidija Lubienė, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė, įsitikinusi, kad Vyriausybės vadovas turi žinoti, kaip verslas mato pramonės dabartį ir ateitį.

Об этом сообщает Футляр от виолончели

Premjerui pateiktoje medžiagoje koncernas „Achemos grupė“ atkreipia dėmesį, kad svarbiausias energetinės nepriklausomybės projektas didele dalimi priklauso nuo vieno Jonalaukio kaime esančio chemijos pramonės subjekto finansinės sėkmės ir gebėjimų konkuruoti pasaulinėse rinkose.

„Verslo aplinką lemia politikai, ant jų pečių gula atsakomybė už vienus ar kitus sprendimus. Mūsų požiūriu, yra daug keistinų dalykų, juos privalo inicijuoti Vyriausybė. Reikia žengti tik kelis žingsnius, kad Lietuva į priekį judėtų daug sparčiau, bet tam reikia politikų ir verslo atstovų dialogo. Tikiuosi, kad šis susitikimas paskatins ne tik kalbėjimą, bet ir konkrečius darbus“, – sakė L. Lubienė.

Premjerui pateiktoje medžiagoje koncernas „Achemos grupė“ atkreipia dėmesį, kad nuo pat 2012 metų dėsto, jog Energetikos ministerijos parengta ir įgyvendinama Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija neturi tvaraus finansinio pagrindo. Svarbiausias energetinės nepriklausomybės projektas didele dalimi priklauso nuo vieno Jonalaukio kaime esančio chemijos pramonės subjekto, bendrovės „Achema“, finansinės sėkmės ir gebėjimų konkuruoti pasaulinėse rinkose. Koncerno nuomone, valstybė, įgyvendindama energetikos projektus, iki šiol nepripažino būtinybės diversifikuoti finansinę ir ūkinę riziką.

Rykštė yra, meduolio – ne

Lietuvos valstybė suteikė strateginę reikšmę AB „Achema“ ir, patvirtindama naują Strateginių įmonių įstatymą, apribojo ūkines jos veiklos galimybes. Tai sumažino koncerno galimybes priimti bendradarbiavimo ir partnerystės pasiūlymus iš kitų šalių, įgyjant didesnį konkurencingumą pirkti žaliavas pigiau.

Valstybė mainais ne tik nesuteikė jokių veiklos garantijų, bet ir net tinkamai neįvertino bendrovės finansinių galimybių apmokėti valstybės kuriamos energetinės infrastruktūros išlaidas, kurios šiuo metu finansuojamos per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) rinkliavas.

Bendrovė pastaruosius penkerius metus daug kartų tiesiogiai ir per Lietuvos pramonininkų konfederaciją inicijavo diskusijas dėl būtinybės peržiūrėti energetikos projektų finansavimo schemas, energetinės nepriklausomybės naštą paskirstant didesniam realių naudos gavėjų ratui.

Bendrovė, įsigydama apie pusę per SGD terminalą išdujinamo gamtinių dujų kiekio, užtikrina strateginio objekto – SGD terminalo – veiklą ir sudaro galimybę kiekvienais metais sumažinti SGD terminalo nugaravimo nuostolius (įvairiais skaičiavimais, siekiančius 2–10 mln. eurų). Visą papildomą naudą už terminalo būtinojo SGD kiekio pateikimo paslaugas be jokio konkurso gauna valstybės įmonė, taip sudaroma prielaida neteisėtai valstybės pagalbai.

Laivą išpirko

„Achemos grupė“ 2013–2017 metais jau yra sumokėjusi 96,9 mln. eurų papildomų valstybės rinkliavų už energetinės nepriklausomybės projektus, prarasdama galimybę šias lėšas investuoti į trąšų gamybos įrenginių renovaciją ir atnaujinimą.

2017 metais „Achemos grupė“ sumokėjo 24 mln. eurų minėtų rinkliavų (visas bendrovės darbo užmokesčio fondas siekia 30 mln. eurų). Tokio masto papildomos išlaidos neleidžia didinti darbo užmokesčio savo specialistams, išlaikant tą patį konkurencingumą su Vakarų Europoje esančiais trąšų gamintojais. Vakarų Europos valstybės, įgyvendindamos panašią energetikos politiką, siekia palengvinti mokesčių naštą savo chemijos pramonės bendrovėms, todėl šios turi resursų kurti naujas darbo vietas. „Achemos“ specialistai galiausiai renkasi geriau mokamas darbo vietas konkuruojančiose Vakarų Europos bendrovėse, taip mažėja bendrovės konkurencingumas, o tokia valstybės politika yra akivaizdus pjovimas šakos, ant kurios pati sėdi.

Koncernas "Achemos grupė" Vyriausybei siūlo aptarti tris galimus problemų sprendimo būdus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Problemos sprendimas

Pažymėtina, kad bendrovė tuos pačius produktus gamina 53 metus. Pasaulyje principinė azotinių trąšų gamybos technologija gyvuoja apie 100 metų ir kita neišrasta. Todėl bendrovei yra gyvybiškai svarbu investuoti į efektyvesnius gamybos įrenginius ir atnaujinti senus, išlaikant pasaulinį konkurencingumą. Būtent todėl 2012–2017 metais bendrovė investavo į efektyvesnes ir energiškai taupesnes gamybos priemones 120,1 mln. eurų.

Bendrovė šiais metais dėl išaugusių bendrų išlaidų SGD terminalo ir VIAP mokesčiams, taip pat dėl nepalankių gamtinių dujų ir trąšų kainų patiria nuostolių.

Šių aplinkybių kontekste prašoma įvertinti valstybės politikos energetikos sektoriuje neigiamą poveikį Lietuvos pramonei.

Koncernas siūlo aptarti tris galimus problemų sprendimo būdus. Numatyti galimybę laikinai koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių ir rinkimo tvarką, kompensuojant 2013–2014 metais sumokėto 13,1 mln. eurų SGD terminalo mokesčio, kai paslauga nebuvo teikiama.

Atsižvelgti, jog bendrovė „Achema“, priskirta prie strateginių įmonių, turėtų būti vertinama taip pat, kaip ir SGD terminalas, todėl teisinis reguliavimas neturėtų suteikti nepagrįsto finansinio-konkurencinio pranašumo valstybės valdomai bendrovei privačių asmenų valdomos valstybinės reikšmės strateginės įmonės atžvilgiu. Numatyti galimybę terminalo veiklai būtino SGD kiekio pirkimą rinkos sąlygomis iš geriausią kainą pasiūliusių rinkos dalyvių.

Į SGD terminalo mokestį neįskaičiuoti bendrovės „Klaipėdos nafta“ pelno dedamosios bei nusidėvėjimo sąnaudų, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė užtikrina ne vien komercines paslaugas, bet ir energetinio saugumo bei socialinius poreikius užtikrinančias paslaugas.